Pirmas puslapis
Apie
Naujienos
Mokslinė metodinė taryba
Kontaktai
Konkursai
Vytautijada
Suvažiavimai
Atestavimas
Paieška
Nuorodos


Lietuvos Respublikos
restauratorių sąjunga
Į/k 190685380
Pilies g.16/Šv.Mykolo g.2
LT-01123  Vilnius
Tel. 8 5 2619459
restauratoriu.sajunga@gmail.com
SALDUS MEDI GYVENIMO Spausdinti El. paštas

2013-04-23

Paroda ir knygos sutiktuvės "SALDUS MEDI GYVENIMO" viena istorija apie lietuviškąją kryždirbystę

Minint UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos dešimtmetį, š. m.

balandžio 24 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atidaroma

lietuviškai kryždirbystei skirta paroda bei rengiamos jos įkvėptos knygos „Saldus medi

gyvenimo“ sutiktuvės. Renginyje vokalines ir instrumentines improvizacijas folkloro

motyvais atliks Gediminas Žilys.

2008 m. Paryžiuje, UNESCO būstinėje, buvo eksponuota paroda „Gyvybės medis. Lietuvių
kryždirbystė ir kryžių simbolika“, kurią rengė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija,
UAB „Ekspobalta“, bendradarbiaudamos su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Lietuvos
liaudies kultūros centru bei Lietuvos nuolatine atstovybe prie UNESCO. Šios parodos
fragmentai tebekeliauja po pasaulį, o jos kūrimo įspūdžiai sugulė į Lietuvos nacionalinės
UNESCO komisijos išleistą knygą, kurioje dienoraščio forma dalijamasi asmeniniu
kryždirbystės tradicijos patyrimu. Anot tekstų autorės Rūtos Ambrasūnienės, knyga gimė
iš nuostabos, priartėjus prie neapčiuopiamo tradicijos turinio, iš pirmo žvilgsnio dažnai
nematomų kultūros paveldo verčių. Knygos dailininkės, gerai žinomos kūrėjos Sigutės
Chlebinskaitės sprendimai įtraukia skaitytoją į knygą ne tik kaip tradicijos stebėtoją iš toli,
bet pakviečia jį į asmeniškesnę kryždirbystės pažinimo kelionę.

Knyga „Saldus medi gyvenimo“ iliustruota archyvinėmis kryždirbystės paminklų
fotografijomis, medinės sakraliosios skulptūros iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių
atvaizdais. Knygos leidybą rėmė UNESCO 2010-2012 m. dalyvavimo programa bei
AB „Orlen Lietuva“.

Kryždirbystės sąvoka yra platesnė nei vien tradicinio amato samprata, apsiribojanti
kryžiaus sukūrimu. Lietuviškoji kryždirbystė yra sinkretinis liaudies kultūros reiškinys,
kurio sampratoje telpa visa tradicinio medinio paminklo istorija nuo pradžios iki pabaigos:
jo idėja, vietos ir meistro parinkimas, visas kūrybos procesas, kryžiaus pastatymas,
pašventinimas, lankymas ir bendravimas, sunykusio kryžiaus sudeginimas ir jo pakeitimas
nauju. Formų įvairove pasižymintys lietuviški kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, jose
apgyvendintos šventųjų statulėlės tarsi peržengia mažosios architektūros paminklų
statusą, įgydami gyvybės per žmonių tikėjimus, su jais susijusias apeigas bei papročius.
Dėl savo gyvybingumo ir gajumo, meninės brandos ir tos ypatingos vietos, kurią ji užima
žmogaus ir bendruomenės gyvenime, 2001 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje
buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų,
o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros
sąrašą.

Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše šiuo metu yra 257
pasaulinės vertės reiškiniai. Greta Kryždirbystės ir kryžių simbolikos su Lietuvos vardu
jame taip pat siejama Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. 2010
m. sąrašą papildė Lietuvių polifoninės dainos sutartinės.

Lietuviškai kryždirbystei ir jos simbolikai skirta paroda veiks iki š. m. gegužės 6 d.

 

 
< Ankstesnis   Kitas >

http://www.restauratoriusajunga.lt, powered by Joomla