Pirmas puslapis
Apie
Naujienos
Mokslinė metodinė taryba
Kontaktai
Konkursai
Vytautijada
Suvažiavimai
Atestavimas
Paieška
Nuorodos


Lietuvos Respublikos
restauratorių sąjunga
Į/k 190685380
Pilies g.16/Šv.Mykolo g.2
LT-01123  Vilnius
Tel. 8 5 2619459
restauratoriu.sajunga@gmail.com
Įstatai Spausdinti El. paštas

Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos

ĮSTATAI

 

pirmasis skirsnis
bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Pavadinimas ir teisinis statusas

1. Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga (toliau šiame tekste – Sąjunga) yra visuomeninė savarankiška profesinė, mokslinė ir kūrybinė organizacija, turinti savo antspaudą, sąskaitas bankuose, vienijanti profesionalius kultūros paveldo restauratorius, kitus paveldosaugos ir paminklotvarkos srityje dirbančius ar šioje veikloje netiesiogiai dalyvaujančius specialistus.

2. Sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, savo veikloje besivadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymu, kitais Respublikoje veikiančiais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais bei šiais įstatais.

3. Sąjungos pavadinimas – Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga.

4. Sąjungos teisinė forma – asociacija.

5. Sąjungos buveinės adresas yra Ašmenos g. Nr. 10, LT-01135 Vilnius, Lietuvos Respublika.

6. Sąjungos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

7. Sąjungos veiklos laikotarpis neribotas.

2 straipsnis. Sąjungos tikslai ir veiklos sritys

1.Sąjungos tikslai yra šie:

a) įtvirtinti ir plėtoti Lietuvoje profesionalų, moksliškai pagrįstą kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimą ir atkūrimą, formuoti restauracinės veiklos perspektyvines mokslines–metodines bei technologines kryptis;

b) propaguoti kultūrinę, istorinę ir meninę vertę turinčio palikimo išsaugojimo idėjas šalyje ir užsienyje;

c) vienyti restauratorius profesiniu pagrindu, ugdyti profesinį meistriškumą, ginti sąjungos narių teises ir profesinius interesus.

2. Sąjungos veiklos sritys:

a) dalyvauja sprendžiant svarbius paveldosaugos ir paminklotvarkos klausimus, ruošiant su paminklotvarka susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, deleguoja savo atstovus į Kultūros vertybių departamento ir kitų kultūros paveldo išsaugojimu užsiimančių įstaigų restauravimo tarybas, ekspertų komisijas, esant reikalui, atlieka paminklotvarkos projektų ekspertizes ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių įstaigoms;

b) steigia Sąjungos skyrius, sekcijas, kūrybinius-gamybinius padalinius, veikiančius LR įstatymų bei šių įstatų nustatyta tvarka;

c) organizuoja ir rengia parodas, konkursus, konferencijas, simpoziumus, užsiėmimus, steigia ir skiria premijas, pristato kandidatus nacionalinėms ir kitokioms premijoms gauti;

d) palaiko glaudžius ryšius su kūrybinėmis sąjungomis ir paveldosaugos organizacijomis;

e) profesiniu pagrindu bendradarbiauja su panašaus profilio organizacijomis užsienyje, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, skirtuose kultūros ir istorijos paminklų apsaugai bei jos propagavimui;

f) gina savo narių profesines, socialines bei autorines teises, steigia kūrybos ir poilsio namus, dirbtuves, padeda apsirūpinti medžiagomis, darbo ir gamybos priemonėmis;

g) siūlo kandidatus įvairių lygių paveldosaugos ir paminklotvarkos vadovų bei darbuotojų pareigoms užimti;

 

Antrasis skirsnis
sąjungos nariai

3 straipsnis. Narių kategorijos

1. Skiriamos šios Sąjungos narių kategorijos:

   * tikrieji nariai;

   * garbės nariai;

   * nariai rėmėjai.

2. Sąjungos tikraisiais nariais gali būti užsiimantys kultūros vertybių restauravimu ar tyrimais, dirbantys paveldosaugos srityje ar ja besidomintys Lietuvos Respublikos piliečiai, pripažįstantys Sąjungos įstatus ir mokantys nario mokestį.

3. Sąjungos garbės nariais gali būti istorijos ir kultūros paveldo apsaugai ir restauravimui nusipelnę asmenys. Jais gali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių piliečiai. Garbės nario statusas suteikiamas iki gyvos galvos.

4. Sąjungos nariais-rėmėjais gali būti Lietuvos bei užsienio piliečiai ar organizacijos, materialiai ir moraliai remiantys Sąjungos veiklą.

4 straipsnis. Narių priėmimo tvarka

1. Tikrųjų narių priėmimas:

1.1. Sprendimus dėl tikrųjų narių priėmimo priima Sąjungos valdyba (toliau – Valdyba) 2/3 posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.

1.2. Asmuo, norintis tapti tikruoju Sąjungos nariu, rašo nustatytos formos prašymą Valdybai ir pateikia dviejų Sąjungos narių rekomendacijas.

1.3.  Tikriesiems nariams išduodami tikrojo nario pažymėjimai.

2. Garbės narių priėmimas:

2.1. Sprendimus dėl garbės narių priėmimo priima Sąjungos suvažiavimas 2/3 posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.

2.2.Garbės narių kandidatūras, gavę jų sutikimą, gali siūlyti visi Sąjungos nariai.

2.3. Pasiūlymai dėl garbės nario priėmimo teikiami Valdybai. Asmuo, teikiantis pasiūlymą dėl garbės nario priėmimo, užpildo nustatytos formos prašymą, kuriame nurodo siūlomo asmens nuopelnus, už kuriuos jam gali būti suteiktas garbės nario statusas.

2.4. Garbės nariams išduodami garbės narių pažymėjimai.

3. Gavusi raštišką nario-rėmėjo sutikimą,  Valdyba 2/3 posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, priima sprendimą dėl nario-rėmėjo priėmimo. Nariams–rėmėjams išduodami narių–rėmėjų pažymėjimai.

5 straipsnis. Narių teisės

1. Tikrieji nariai turi šias teises:

1.1. gauti informaciją visais Sąjungos veiklos klausimais, reikšti savo nuomonę, teikti pasiūlymus ir reikalauti atsakymo;

1.2. naudotis kūrybinėmis, materialinėmis, poilsio paslaugomis, kurias gali suteikti Sąjunga;

1.3. dalyvauti  suvažiavimuose, konferencijose, kituose renginiuose;

1.4. balsuoti sprendžiant įvairius Sąjungos veiklos klausimus;

1.5.  rinkti Sąjungos valdymo organus ir būti renkamais į juos;

1.6. gali užimti tik vienas pareigas Sąjungos valdymo organuose;

1.7. rekomenduoti asmenis į Sąjungos tikruosius narius, garbės narius ir narius-rėmėjus;

1.8. kreiptis į Sąjungą dėl profesinių teisių ir kitokios pagalbos;

1.9. išstoti iš Sąjungos.

2. Garbės nariai turi visas tikrųjų narių teises, tačiau negali būti renkami į Sąjungos valdymo ir kontrolės organus, išskyrus Garbės teismą.

3. Nariai-rėmėjai turi šio straipsnio 1 dalies 1.1., 1.2., 1.3., 1.8. ir 1.9. punktuose išvardintas teises. Jie negali būti renkami į Sąjungos valdymo ir kontrolės organus.

6 straipsnis. Nario mokestis

1. Sąjungos tikrieji nariai privalo mokėti stojamąjį ir metinį mokesčius, jų dydžius nustato Sąjungos suvažiavimas.

2. Garbės nariai ir rėmėjai mokesčių nemoka.

                7 straipsnis. Narystės nutraukimas

                1.Narystė nutrūksta esant bent vienai iš šių aplinkybių:

1.1. nario prašymu; prašymas pateikiamas Valdybai;

1.2. nariui mirus;

1.3. garbės teismo pasiūlymu nutraukti narystę, jei Sąjungos narys rimtai nusižengė profesinei etikai ar vykdė veiksmus, iš esmės nesuderinamus su paveldosaugos principais;

1.4. tikrajam nariui dvejus metus iš eilės nesumokėjus nario mokesčio.

                               2. Sprendimus dėl Sąjungos narių narystės nutraukimo priima Valdyba, 2/3 posėdyje dalyvavusių Valdybos narių balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1.3. ir 1.4. punktuose nurodytus atvejus.

3. Valdybos sprendimai dėl Sąjungos narių narystės nutraukimo gali būti apskųsti Sąjungos suvažiavimui.

4. Išstojęs arba pašalintas Sąjungos narys atlygina skolas, grąžina turėtą sąjungos turtą; stojamieji nario įnašai ir mokesčiai ar kitaip Sąjungos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.

5. Nutrūkus narystei, ją atnaujinti galima ne anksčiau, kaip po trejų metų.

 

Trečiasis skirsnis/

Sąjungos VALDYMAS

8 straipsnis. Sąjungos organai

1. Sajungos organai yra Sąjungos visuotinis narių suvažiavimas (toliau – Suvažiavimas) ir vienasmenis valdymo organas – Sąjungos pirmininkas.

2. Sąjungoje sudaromas kolegialus valdymo organas – Sąjungos valdyba (toliau – Valdyba).

3. Sąjungoje sudaroma konferencija, turinti dalį visuotinio narių susirinkimo teisių.

 

9 straipsnis. Sąjungos suvažiavimas

1. Aukščiausias Sąjungos organas yra Sąjungos suvažiavimas,  turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.

2. Suvažiavimas atlieka šias funkcijas:                                                                               

2.1. priima ir keičia Sąjungos įstatus;

2.2. numato veiklos kryptis;

2.3. tvirtina Valdybos, Revizijos komisijos ir Garbės teismo ataskaitas;

2.4. nustato Valdybos, Revizijos komisijos ir Garbės teismo narių skaičių;

2.5. priima sprendimus dėl garbės nario statuso suteikimo;

2.6. priima sprendimą dėl Sąjungos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;

2.7. slaptu balsavimu renka Sąjungos pirmininką, Valdybą, Revizijos komisiją ir Garbės teismą. Sąjungos pirmininkas gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės;

2.8. steigia Sąjungos skyrius. Skyrių pirmininkai įtraukiami į Valdybos sudėtį, netaikant šio straipsnio 2 dalies 2.7. punkte nustatytos tvarkos.

2.9. tvirtina Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę;

2.10. priima kitus sprendimus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir šiuose įstatuose Sąjungos narių suvažiavimo kompetencijai priskirtais klausimais.

3. Eilinį Suvažiavimą Valdyba privalo sušaukti kas treji metai. Neeilinį Suvažiavimą Valdyba privalo sušaukti Valdybai ar Revizijos komisijai nutarus 1/2 balsų dauguma arba reikalaujant trečdaliui Sąjungos tikrųjų narių. Apie įvyksiantį Suvažiavimą Valdyba privalo paskelbti dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ ir internetiniame puslapyje, o Sąjungos narius informuoti raštiškai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Suvažiavimo dienos.

4. Suvažiavimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau nei 1/2 Sąjungos tikrųjų ir garbės narių. Suvažiavimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Šio straipsnio 2.1., 2.5. ir 2.6. punktuose nurodyti sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma.

10 straipsnis. Sąjungos konferencija

1. Konferencija yra Sąjungos organas, turintis dalį visuotinio narių susirinkimo (Suvažiavimo) teisių.

2. Valdyba šaukia Konferenciją tarp Suvažiavimų, Sąjungai iškilusių klausimų - Valdybos veiklos tarpinių ataskaitų,  etinių ir ūkinių klausimų svarstymui.

3. Konferenciją sudaro Sąjungos narių deleguoti atstovai. Atstovavimo kvota – 1:3 (vienas delegatas nuo trijų Sąjungos narių).

4.  Apie vyksiančią Konferenciją, Valdyba privalo paskelbti dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ ir internetiniame puslapyje, o  Sąjungos narius informuoti raštiškai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Konferencijos datos.

5. Konferencija teisėta, jei joje dalyvauja daugiau nei 1/2 nustatyto delegatų skaičiaus. Konferencijos posėdžiuose vienas delegatas turi vieną balsą. Sprendimai priimami paprasta Konferencijoje dalyvaujančių delegatų balsų dauguma.

11 straipsnis. Sąjungos valdyba

1. Valdyba yra Sąjungos kolegialus valdymo organas.

2. Valdybą sudaro 13 narių, kurie renkami Suvažiavimo trejiems metams.

3. Suvažiavimo išrinktas Sąjungos pirmininkas vadovauja Valdybos darbui. Sąjungos pirmininkas yra Valdybos pirmininkas.

4. Valdyba atlieka šias funkcijas:

4.1. šaukia Sąjungos suvažiavimus, konferencijas, atsiskaito jiems, vykdo jų nutarimus;

4.2. nustato atstovavimo kvotas Sąjungos konferencijoje;

4.3. valdo Sąjungos turtą ir lėšas;

4.4.  organizuoja mokslinę, finansinę, ūkinę ir kitokią veiklą;

4.5. tvirtina Sąjungos veiklos metinius planus;

4.6. priima tikruosius narius;

4.7.  priima sprendimus dėl narystės nutraukimo;

4.8. priima ir registruoja narius-rėmėjus;

4.9. priima sprendimus dėl garbės narių kandidatūrų teikimo Suvažiavimui;

4.10. priima sprendimus dėl Sąjungos nario kandidatūros teikimo nacionalinėms premijoms gauti;

4.11. iki eilinio Suvažiavimo dienos parengia ir pateikia Suvažiavimui praėjusio ataskaitinio laikotarpio veiklos ataskaitą.

5. Valdyba renka pirmininko pavaduotojus ir sekretoriatą iš Valdybos narių.

6. Sekretoriato kompetencijai priklauso:

6.1. šaukti Valdybos posėdžius;

6.2. tvarkyti ūkinius Sąjungos reikalus ir korespondenciją;

6.3. protokoluoti Valdybos posėdžius, Sąjungos Suvažiavimus ir Konferencijas, tvarkyti protokolų registraciją;

6.4. leisti informacinį leidinį (biuletenį ar lapelį), kuriuo informuoja Sąjungos narius apie Valdybos ir kitų organų darbą bei Sąjungos veiklą tarp Suvažiavimų.

7. Valdybos posėdžiai turi būti šaukiami ne rečiau kaip kartą per 6 kalendorinius mėnesius. Valdybos posėdžius šaukia Sąjungos pirmininkas.

8. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau nei 1/2 narių. Visus klausimus, išskyrus narių priėmimą, Valdyba sprendžia atviru balsavimu, paprasta balsų dauguma. Valdybos sprendimai dėl Sąjungos naujų narių priėmimo priimami atviru balsavimu 2/3 posėdyje dalyvaujančių narių balsų.

12 straipsnis. Sąjungos pirmininkas

1. Sąjungos pirmininką (toliau – Pirmininkas) slaptu balsavimu trejiems metams renka Suvažiavimas.

2. Pirmininko kompetencija:

a)   vadovauja Valdybos darbui ir už jį atsiskaito Suvažiavimui;

b)   atstovauja Sąjungai valstybinėse institucijose ir visuomeninėse organizacijose svarstant Lietuvos kultūros paveldo klausimus;

c) atstovauja Sąjungai sudarant bendradarbiavimo ir kitokias sutartis su kitomis institucijomis ir organizacijomis;

d) atstovauja Sąjungai tarptautiniuose projektuose;

e) atsako už Sąjungos materialųjį turtą ir lėšas;

f)   kontroliuoja lėšų panaudojimą ir savo parašu tvirtina finansines ataskaitas;

g)  saugo Sąjungos antspaudą ir atsako už jo tikslingą panaudojimą.

3. Negalėdamas eiti savo pareigų dėl pateisinamų priežasčių, Pirmininkas gali atsistatydinti nepasibaigus išrinktai kadencijai, apie tai raštu Pirmininkas turi pranešti Valdybai.

4. Jeigu Pirmininkas nevykdo savo pareigų, Valdyba pareiškia jam nepasitikėjimą ir šaukia neeilinį Suvažiavimą, kuris Pirmininką atstatydina ir išrenka naują Pirmininką.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS
SĄJUNGOS VEIKLOS KONTROLĖ

13 straipsnis. Revizijos komisija

1. Revizijos komisija yra Sąjungos veiklos kontrolės organas.

2. Revizijos komisiją trejiems metams renka Suvažiavimas.

3. Revizijos komisija iš savo narių išrenka pirmininką, kuris vadovauja Revizijos komisijos darbui.

4. Revizijos komisijos funkcijos:

4.1. ne rečiau kaip kartą per metus tikrinti Sąjungos ūkinę ir finansinę veiklą bei raštvedybą, Suvažiavimo nutarimų bei įstatų laikymąsi;

4.2. apie nustatytus pažeidimus raštiškai informuoti Valdybą;

4.3. pateikti savo veiklos ataskaitas Suvažiavimui.

14 straipsnis. Garbės teismas

1. Garbės teismas nagrinėja profesinės etikos ir kitus šiurkščius paveldosaugos ar paminklotvarkos reikalavimų pažeidimus.

2. Garbės teismą trejiems metams renka Suvažiavimas.

3. Garbės teismas iš savo narių išrenka pirmininką, kuris vadovauja Garbės teismo darbui.

4. Garbės teismas apie savo darbą raštiškai informuoja Valdybą.

5. Garbės teismas už savo veiklą atsiskaito Suvažiavimui.

 

PENKTASIS SKIRSNIS
Sąjungos lėšos

15 straipsnis. Sąjungos lėšos ir jų panaudojimas

1. Sąjungos lėšas sudaro:

1.1. tikrųjų narių stojamieji ir nario mokesčiai;

1.2. narių-rėmėjų finansinė parama;

1.3. fizinių bei juridinių asmenų ir paramos fondų skirtos ir dovanotos lėšos;

1.4. nevalstybinių organizacijų ir tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos lėšos;

1.5. kredito įstaigų palūkanos už saugomas Sąjungos lėšas;

1.6. skolinto kapitalo lėšos;

1.7. kitos teisėtai gautos lėšos.

2. Sąjungos lėšos gali būti naudojamos:

2.1. administravimo ir reprezentacinėms išlaidoms padengti;

2.2. konkursams, seminarams ir simpoziumams rengti, Suvažiavimų ir Konferencijų darbui organizuoti;

2.3. restauratorių mokymui ir kvalifikacijos kėlimui organizuoti;

2.4. poilsio bazėms ir kūrybinėms stovykloms finansuoti.

3. Lėšų gavimo ir panaudojimo apskaitą tvarko vyriausiasis finansininkas, kurio atlyginimo dydį nustato Valdyba ir tvirtina Suvažiavimas.

4. Lėšų gavimą ir panaudojimą kontroliuoja Revizijos komisija.

5. Už lėšų gavimą ir panaudojimą Valdyba atsiskaito Suvažiavimui.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SĄJUNGOS įstatai

16 straipsnis. Įstatų keitimo tvarka

1. Sąjungos įstatus, jų pakeitimus ir papildymus priima Suvažiavimas atviru balsavimu, ne mažiau kaip 2/3 Suvažiavime dalyvavusių turinčių teisę balsuoti narių balsų.

2. Sąjungos įstatų pakeitimus ir papildymus gali inicijuoti bet kuris Sąjungos narys. Pasiūlymai dėl įstatų pakeitimo ir papildymo teikiami Valdybai.

3. Sąjungos įstatai ir jų pakeitimai bei papildymai įsigalioja juos įregistravus Juridinių asmenų registre LR įstatymų nustatyta tvarka.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

INFORMACIJOS PATEIKIMAS

17 straipsnis. Informacijos apie Sąjungos veiklą pateikimas visuomenei

Informacijos apie Sąjungos veiklą pateikimo visuomenei pobūdį, apimtį ir formą nustato Valdyba. Informaciją pateikia Valdybos sekretoriatas. Už tokios informacijos pateikimą atsako Pirmininkas. Informacija apie Sąjungos reorganizavimą ar likvidavimą skelbiama dienraštyje „Lietuvos rytas“ Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Dokumentų ir kitos informacijos apie Sąjungos veiklą pateikimas Sąjungos nariams

1. Kiekvienas Sąjungos narys (tikrasis, garbės ir rėmėjas) turi teisę susipažinti su Sąjungos veiklos dokumentais: Sąjungos įstatais, metinėmis finansinėmis ataskaitomis, Valdybos, Revizijos komisijos ir Garbės teismo veiklos ataskaitomis, audito išvadomis bei ataskaitomis, Suvažiavimų bei Konferencijų protokolais, Valdybos posėdžių protokolais bei sprendimais, kitais Sąjungos dokumentais, kurie turi būti vieši pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

2. Nariui pareikalavus raštu, Sąjungos primininkas privalo išduoti prašomų dokumentų kopijas per 7 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Dokumentų kopijos ar kita informacija Sąjungos nariams pateikiama nemokamai.

3. Bendroji informacija apie Sąjungos veiklą ir jos organų darbą skelbiama Informaciniame lapelyje ir interneto puslapyje. Apie įvyksiantį Susirinkimą ar Konferenciją Sąjungos nariai informuojami asmeniškai raštu.

 

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

SĄJUNGOS FILIALAI IR ATSTOVYBĖS

19 straipsnis. Sąjungos filialai ir atstovybės

1. Sąjunga turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Sprendimus, dėl filialų ir atstovybių steigimo, filialų ir atstovybių veiklos nutraukimo ir nuostatų tvirtinimo, priima Sąjungos Suvažiavimas.

3. Filialams ir atstovybėms vadovauja Sąjungos valdybos išrinkti pirmininkai.

3. Filialai ir atstovybės nėra savarankiški juridiniai asmenys, neturi savo rekvizitų ir veiklos reglamentų, savo darbe vadovaujasi Sąjungos įstatais.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS
SĄJUNGOS LIKVIDAVIMAS IR REORGANIZAVIMAS

20 straipsnis. Sąjungos likvidavimo ir reorganizavimo tvarka

1. Sąjunga gali būti likviduota ar reorganizuota LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sprendimą dėl likvidavimo ar reorganizavimo priima Suvažiavimas 2/3 suvažiavime dalyvavusių balsavimo teisę turinčių narių dauguma.

2. Sąjungos veikla gali būti sustabdyta arba nutraukta teismo sprendimu LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

3. Sąjungą likvidavus, jos turtas ir lėšos panaudojamos likvidavimo komisijos sprendimu įstatymų nustatyta tvarka.

4. Informacija apie Sąjungos likvidavimą ar reorganizavimą paskelbiama dienraštyje „Lietuvos rytas“, Sąjungos informaciniame lapelyje ir internetiniame puslapyje.

 

http://www.restauratoriusajunga.lt, powered by Joomla