Pirmas puslapis
Apie
Naujienos
Mokslinė metodinė taryba
Kontaktai
Konkursai
Vytautijada
Suvažiavimai
Atestavimas
Paieška
Nuorodos


Lietuvos Respublikos
restauratorių sąjunga
Į/k 190685380
Pilies g.16/Šv.Mykolo g.2
LT-01123  Vilnius
Tel. 8 5 2619459
restauratoriu.sajunga@gmail.com
2007-06-04 apskrito stalo protokolas Spausdinti El. paštas

APSKRITO STALO, ĮVYKUSIO 2007-06-04 KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTE PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
PROTOKOLAS

Apskrito stalo pirmininkė – Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos pirmininkė Diana Varnaitė 

Apskrito stalo sekretorė – Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos valdybos narė Jūratė Morkūnaitė DALYVAVO: dalyvių sąrašas pridedamas.

DARBOTVARKĖ:

1. Nesančių Kultūros vertybių registre istorinių pastatų ir juose esančių interjerų išsaugojimas.

2. Ekspertų tarybų veikla.

 

SVARSTYTA:

 

1. Nesančių Kultūros vertybių registre istorinių pastatų ir juose esančių interjerų išsaugojimas. 

KALBĖJO:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) direktorius Albinas Kuncevičius padėkojo Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungai (toliau – RS) už iniciatyvą kartu aptarti aktualias paveldosaugos problemas.

RS valdybos narė Birutė Gudynaitė pristatė apskrito stalo tezes, kurias suformulavo restauratoriai. Tezės buvo išsiųstos visiems apskrito stalo dalyviams. Kalbėtojos nuomone, reikėtų keisti Statybos įstatymą taip, kad paveldosaugos reikalavimai būtų iškekti prioritetiniais, nes tvarkybos darbų užsakovai paprastai remiasi Statybos įstatymu, masiškai vydkoma pastatų renovacija, o restauratoriai nespėja užbėgti už akių vykstantiems procesams. Ypatingai didelė grėsmė pastatams, kurie nėra įrašyti į jokius kultūros vertybių sąrašus, todėl nėra pagrindo reikalauti juose atlikti bent minimaliausius tyrimus. Todėl nežinia, kiek paveldo tokiu būdu prarandama.

Vilniaus m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas pabrėžė, kad iki 1940 m. statytų pastatų terminas jau prarado aktualumą ir galbūt reikėtų pagalvoti apie kultūros paveldo objekto, statyto prieš 50 m. sąvoką, įteisinant ją Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Kitų svertų, galinčių užtikrinti sąrašuose neesančių pastatų ir juose esančių vertingųjų savybių, iš esmės nėra.

RS valdybos narė Jūratė Morkūnaitė pažymėjo, kad įstatyme yra sąvoka „kultūros paveldo statinys“, tačiau tarp specialistų tebediskutuojama, ką ši sąvoka tiksliai reiškia ir vieningos nuomonės nėra.

RS valdybos narys, pirmininkės pavaduotojas Algirdas Juozas Pilipavičius pritarė, kad ši problema tikrai yra aktuali. Reikėtų į ją žiūrėti ne vien per įstatymų prizmę, bet strategiškai. Darbų senuose pastatuose daugėja, remonto darnų gausėja, o problema tik gilėja. Kas yra kultūros vertybių registre, viskas aišku, ten paveldosauginiai reikalavimai įtvirtinti įstatyme. Tačiau pastatuose, nesančiuose kultūros vertybių registre, situacija yra grėsminga. Sprendimo būdai turėtų būti netolimos ateities klausimas, tačiau pačią problemą aktualizuoti, identifikuoti būtina jau dabar.

RS valdybos narys Audronis Katilius pritaria nuomonei, kad reikėtų svarstyti terminą pastatų, statytų prieš 50 m. ir seniau. Jokie projektinės dokumentacijos derinimai neturėtų vykti, kol neatlikti tyrimai. Esama sistema, kad atsakingi pareigūnai priima sprendimą tik remdamiesi tuo, kas „parašyta juodu ant balto“, netenkina, nes įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose neįmanoma nusakyti visko, kas kiekvienu individualiu atveju nutinka ar gali nutikti istoriniusoe statiniuose.

RS valdybos narys Augis Gučas pabrėžė, kad nors egzistuoja daug derinimų, išduodami leidimai, tačiau tikros tvarkos nėra. Langų keitimas, stogų perdengimas turi būti vykdomi tik esant projektui. Tačiau ir paprastiems darbams Statybos įstatyme turi atsirasti prioritetas.

Vilniaus m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas išreiškė nuomonę, kad reguliavimo svertų šiuo metu pakanka, gal tiktai trūksta kontrolės. Ypač kultūros paveldo apsaugos kontrolę svarbu sustiprinti Vilniuje.

RS valdybos narys Augis Gučas dar kartą pabrėžė, kad visais atvejais tui būti projektai. Tik tada atsiranda atsakomybė. O įstatymo sąvokos yra painios ir paprastiems žmonėms, dažnai ir specialistams praktikams yra sunkiai suvokiamos.

KPD Paveldotvarkos skyriaus vedėjas Vidmantas Puidokas paaiškino STR‘ų ir PTR‘ų sistemą, kad teisės aktuose yra aiškiai atskirta, kur baigiasi statyba ir kur prasideda paveldosauga. Paveldosaugininkams reikia susitvarkyti PTR sistemą, kuri atsilieka nuo STR sistemos, kuri buvo kuriama ilgus metus, o PTR sistema – visiškai naujas dalykas. Šiuo metu jau yra Kultūros ministro įsakymu patvirtinta bendroji PTR dalis, kitos PTR dalys rengiamos.

KPD Planavimo ir programų skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė patikslino, kad pagal KPD įgyvendinamas programas PTR rengimas 2007 m. turi būti užbaigtas. Trūkstamų PTR dalių parengimas yra departamento užsakytas ir finansuojamas.

RS valdybos narys Jonas Rimantas Glemža kreipėsi į apskrito stalo dalyvius su klausimu, kokiame teisės akte turėtų būti įtvirtinta pastato, statyto iki 1940 m. arba prieš 50 m. sąvoka.

RS pirmininkė Diana Varnaitė pažymėjo, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas taip sureguliavo, jog registruose neesančių pastatuose esančių interjerų, jeigu jie surandami, išsaugojimas priklauso tik tik nuo savininkų geros valios. O kas gali pasakyti, kiek esama atvejų, kai paveldosaugos institucijoms niekas ir nepraneša apie surastus vertingus elementus. Todėl kol atitinkamai nebus pataisytas įstatymas, ši spraga išliks.

KPD direktorius Albinas Kuncevičius paaiškino, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas sustiprino priimamų sprendimų skaidrumą, to buvo ir siekiama šį įsttaymą rengiant, Dabar pareigūnai, nagrinėjantys projektinę dokumentaciją, priimantys sprendimus, turi remtis įstatymo raide, kad neliktų vietos subjektyvumui.

Direktorius suabejojo, ar būtų teisinga įvesti istorinių pastatų, statytų prieš 50 m. ir seniau sąvoką. Tai galėtų suveikti negiamai, paveldosaugos sistema vėl būtų kaltinama bereikalingais sivaržymais ir investivijų stabdymu. Gal pakaktų įvesti reikalavimą, kad visi pastatai, stayti iki 1940 m. būtų vertinami vertinimo tarybose.

Kalbėtojas informavo, kad šiuo metu svarstoma Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos dėl specialiųjų planų rengimo.

Vilniaus m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ratifikuota ir galiojanti Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija visais atvejais įpareigoja vertinti istorinius statinius. Tai būtų geriausia išeitis, bet vargiai ar reali. Be to, nėra mechanizmo, kad visi tokie statiniai būtų pateikiami vertinimo tarybų svarstymui.

KPD direktorius Albinas Kuncevičius pasiūlė:

1. Prieš tvirtinant PTR Kultūros ministerijoje, pateikti RS peržiūrėjimui, prašant RS nuomonės.
2. KPD vardu kreiptis į savivaldybių paveldosaugininkus, lad būtų kreipiamas didesnis dėmesys į registruose neesančių pastatų vertinimą, ypač tais atvejais, kai juose planuojama vykdyti darbus.
3. Parengti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projektą, jame įtvirtinant sąrašuose neesančių pastatų tyrimų reikalavimus.

Tačiau dėl termino, ar tai turėtų būti pastatai, statyti iki 1940 m., ar senesini, nei 50 m. reikėtų dar plačiau išdiskuotuoti.

RS pirmininkė Diana Varnaitė pasiūlė, kad pastatų senumo terminą galėtų apsvarstyti RS valdyba, pasitelkusi RS narius ir pateikti atitinkamus pasiūlymus KPD. 

NUTARTA:

1. Pritarti, kad būtų tikslinamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, įtvirtinant tyrimų reikalavimus istoriniuose pastatuose, nesančiuose Kultūros vertybių registrą.
2. RS valdyboje apsvarstyti istorinių pastatų, kuriems turėtų būti formuluojami reikalavimai vykdyti tyrimus, statybos laikotarpį ir pateikti pasiūlymus KPD.
3. Pritarti KPD kreipimuisi į savivaldybių paveldosaugos padalinius, kad būtų atkreiptas didesnis dėmesys į Kultūros vertybių registre neesančių istorinių pastatų vertinimą vertinimo tarybose.
4. Pritarti, kad KPD parengti PTR projektai prieš juos teikiant tvirtinti Kultūros ministerijai, būtų peržiūrėti RS. 

 

2. Ekspertų tarybų veikla 

KALBĖJO:

RS valdybos narė Birutė Gudynaitė pažymėjo, kad labai trūksta ekspertų tarybų, galinčių pakonsultuoti jaunus specialistus, padėti derinantiems projektus specialistams. Iki naujojo įstatymo įsigaliojimo veikusi Kultūros vertybių apsaugos departamento Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba turėjo svarų žodį, tačiau po įstatymo priėmimo ši taryba nebeveikia, nebeveikia ir tarybos prie KPD teritorinių padalinių.

RS narė Idalija Bėčienė pažymėjo, kad reikia ekspertų tarybos, kurioje galėtų pasitarti restauratoriai. Pritaria, kad turi veikti ekspertų tarybos, kurioje būtų sprendžiami projektų derinimo klausimai. Reikėtų taip reglamentuoti, kad ekspertų tarybų sprendimai būtų privalomi.

RS valdybos narys Jonas Rimantas Glemža nepritarė, kad ekspertų tarybų sprendimai būtų privalomi, nes pagal galiojančią teisę atsakomybė tenka derinančiam pareigūnui, o ne kolegialiai tarybai.

KPD direktorius Albinas Kuncevičius išreiškė nuomonę, kad ekspertų tarybų veikla nepasiteisino. Kaip pavyzdį pateikė Telšių senamiestį, kuris apnaikintas, o prieštaringai vertinamus projektus aprobavo Kultūros vertybių apsaugos departamento Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. Kitas pavyzdys – Kauno IX fortas ir jo zonose statomas „Mercedes“ automobilių centras, dėl kurio specialiosios tarnybos net pradėjo tyrimą KPD Kauno teritoriniame padalinyje. Todėl departamentas skeptiškai žiūri į ekspertų tarybų veiklą ir būtinybę atnaujinti jų darbą. Ne paslaptis, anot kalbėtojo, yra tokių ekspertų, kurie pasirašo net ydingiausius projektus. Kadangi Lietuvoje ekspertų kategoriją turi daug praktikų, tai neišvengiamai kyla ir interesų konfliktas.

RS pirmininkė Diana Varnaitė pasiūlė atskirti aptariamas ekspertų tarybas pagal jų veiklos pobūdį. Restauratoriai siūlo įsteigti vieną ekspertų tarybą, kuri būtų daugiau mokslinio – metodinio pobūdžio, orientuojantis į Paminklų restauravimo projektavimo institute veikusią ekspertų tarybą. Tokia taryba turėtų būti pagalbininkė projektuojantiems architektams restauratoriams, kai iškyla metodinio pobūdžio klausimai. Dailės kūrinių restauravimo problemas sėkmingai sprendžia KPD Restauravimo taryba, vadovaujama Dalios Krūminienės. Kitas klausimas – ekspertų tarybų prie KPD teritorinių padalinių veiklos būtinumas.

RS valdybos narys Jonas Rimantas Glemža pasiūlė dar apsvarstyti, kad būtų ekspertų tarybos ir prie savivaldybių paveldosaugos padalinių.

Vilniaus m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės vertinimo taryba taip pat pataria ir projektų vertinimo klausimais.

KPD direktorius Albinas Kuncevičius išreiškė nuomonę, kad būtų tikslinga konkretiems atvejams išnagrinėti pasitelkti RS ekspertus.

Vilniaus m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas pasisakė už ekspertų tarybų veiklą su patariamojo balso teise.

RS valdybos narys Audronis Katilius atkreipė dėmesį, kad ekspertų sprendžiami klausimai turi būti profiliuoti, o pasitarti restauratoriams tarpusavyje ir su pareigūnams su ekspertais būtinai reikia.

KPD Vilniaus padalinio vyr. specialistas Vladimiras Grabusovas išreiškė nepritarimą ekspertų tarybos prie padalinio veiklai, nes daugelis atvejų parodė, kad ekspertų tarybos aprobuoti sprendimai buvo vėliau kritikuojami, tačiau atsakomybė teko ne ekspertams, o padalinio darbuotojams.

RS valdybos narys Audronis Katilius pažymėjo, kad sėkmingai eskpertuoja Lietuvos architektų sąjunga, kuri jau turi susikūrusi sistemą, o jų ekspertų žodis yra pakankamai svarus.

RS valdybos narys Augis Gučas patikslino, kad Lietuvos architektų sąjungoje negerbiama restauratorių nuomonė.

Vilniaus m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas išreiškė nuomonę, kad kasdienė veikla anksčiau ar vėliau padiktuos ekspertų tarybų būtinumą, o Vilniaus m. savivaldybei tokia ekspertų taryba reikalinga.

RS pirmininkės pavaduotojas Algirdas Juozas Pilipavičius pažymėjo, kad pateikti pavyzdžiai apie neskaidrius sprendimus nepaneigia pačių ekspertų tarybų būtinumo, nes klaidų daro visi. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme yra ir Restauravimo taryba, ir Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo taryba. Reikėtų pagalvoti ir dėl nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų tarybų įteisinimo.

RS pirmininkė Diana Varnaitė, atsižvelgiant į tai, kad nuomonės dėl ekspertų tarybų būtinumo kardinaliai skiriasi, pasiūlė šį klausimą dar panaanalizuoti RS valdyboje. Galbūt reikėtų aiškiau apibrėžti ekspertų tarybų delegavimo ir deleguojančių organizacijų atsakomybės klausimus, kad priimami sprendimai būtų skaidrūs ir užtikrintų paveldosaugos interesų prioritetus. NUTARTA:

1. Pritarti KPD iniciatyvai kviesti RS ekspertus konkrečioms problemos svarstyti.
2. Apsvarstyti ekspertų tarybų sudarymo ir veiklos gaires RS valdyboje.

Pirmininkė                                                                                                                                                         DianaVarnaitė

Sekretorė                                                                                                                                                         Jūratė Morkūnaitė

 

http://www.restauratoriusajunga.lt, powered by Joomla