|
Liepos popietė Sibirkoje Liepos 11 d. popietę nemažas būrelis restauratorių su šeimomis ir draugais susiruošė aplankyti Sibirkos rožyną Trakų rajone.
Nors rasti rožyną buvo šioks toks iššūkis (navigacinė sistema šiame atokiame kampelyje neveikia, nuklysti kitu žvyrkeliu visai nesunku), tačiau įspūdžiai pranoko lūkesčius.
Sužinojome trumpą rožių kilmės istoriją, apie Europos parkų puošimą pavieniais rožių krūmais, apie XVIII a. ir XIX a. madą, perkėlusią šias išskirtines gėles į parterius, galiausiai apie rožių kelią iš Kinijos, Japonijos, Turkijos į Europą.
Išgirdome, kad senųjų rūšių rožės gali pergyventi ir savo šeimininkus, tuo tarpu naujų veslių rožės gyvena apie 10 m., vėliau sunyksta, praranda atsparumą.
Įdomu tai, kad rožyno šeimininkė Dovilė drąsiai eksperimentuoja komponuodama rožes su kitomis gėlių ir žolių rūšimis, sukurdama gyvus, kvepiančius skirtingų nuotaikų paveikslus. Tikrai užburiantis baltasis rožynas, kur norisi sustoti, pabūti ilgėliau.
Kiekvienas turėjo progą išsirinkti kvapniausią ir gražiausiai žydinčią rožę ar net įsivaizduoti naują savo vardo rožę.
Rožyno šeimininkė pakvietė apsilankyti po dviejų savaičių, penktadienį ar šeštadienį, kai žydės visi sodinukai. Susidomėjusiems tikrai verta apsilankyti Sibirkos tinklalapyje http://www.rozes.lt Tekstą parengė architektė restauratorė Daina Ferguson.
|