Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba

Kultūros paveldo departamentas (toliau – KPD) įsteigė dar vieną Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą (toliau – vertinimo taryba). Tokių priemonių imtasi, atsižvelgus į Valstybės kontrolės rekomendacijas, nustatyti vertinimo tarybų skaičių pagal regionuose esamą specialistų kompetenciją ir sukurti optimalų geografinį vertinimo tarybų tinklą šalyje.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms įstatymas suteikia didelius įgaliojimus: tik vertinimo tarybos gali nustatyti nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, vertingąsias savybes, apibrėžti teritorijų ribas bei spręsti dėl teisinės apsaugos reikalingumo, t.y. įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir tikslinti jame jau esančių kultūros paveldo objektų duomenis.

Skirtingai nuo savivaldybių vertinimo tarybų (vertinančių tik savo teritorijoje esančius objektus), abi KPD vertinimo tarybos vertins visos Lietuvos teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus.

Dar vienos KPD vertinimo tarybos sukūrimas prisidės prie operatyvesnio Kultūros vertybių registre esančių objektų vertingųjų savybių patikslinimo arba naujos informacijos pateikimo.

Primename, kad tik po vertinimo tarybos sprendimo priėmimo, objektą galima įtraukti į Kultūros vertybių registrą ar patikslinti jau esančių objektų vertingąsias savybes. Nors šiuo metu šalyje yra sudarytos 23 vertinimo tarybos, realiai veikiančių yra 9 (viena (dar neįsigaliojus antrai) – KPD, kitos 8 – savivaldybių: Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Klaipėdos r., Panevėžio m., Alytaus m., Palangos m., Jurbarko r.). Tad pasak Valstybės kontrolės, vertinimo tarybų trūkumas savivaldybėse neužtikrina, kad registre esanti informacija būtų laiku ir išsamiai atnaujinta.

Nuo 2010 m. tiek antroji, tiek pirmoji KPD vertinimo taryba, atsižvelgdamos į Valstybės kontrolės rekomendacijas, prioritetą teiks kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių (saugotinų elementų) tikslinimui, o ne naujų objektų (darant išimtį svarbiems ir reikšmingiems objektams) įtraukimui į Kultūros vertybių registrą.

Vertingųjų savybių tikslinimas prieoritetinis yra dėl to, kad 2007 m. pradėjus kelti duomenis iš senosios nekilnojamo kultūros paveldo apskaitos duomenų bazės į naująją (t.y. į Kultūros vertybių registrą), kai kurie objektai liko su netiksliais adresais, su ne visomis arba iš viso nenustatytomis vertingosiomis savybėmis, nes iki 2005 metų to nereikalavo teisės aktai.

Antroji KPD vertinimo taryba bus sudaryta iš 7 narių, kurie yra atestuoti archeologinio, mitologinio, architektūrinio, urbanistinio, istorinio bei dailės nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją bei esantys atitinkamos srities mokslininkai.

Ankstesnioji vertinimo taryba vadinsis KPD Pirmąja Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.